Šiandien suradau tik vakar (2010 balandžio 7 d.) paskelbtą mokslininkų pasaulinę naujieną apie balandžių skrydį pulkuose, hierarchiją ir lyderystės svarbumą skrydyje. Paleidę balandžius mes matome, kaip jie laikosi pulke, kaip pasuka viena kryptimi ir dažnas net nesusimąstome kodėl taip vyksta? Gal kiek daugiau tuo domisi lenktyninių balandžių augintojai, kuriems ypač įdomu kaip paukščiai ir kokia tvarka skrenda namo. Taigi, išplatintoje žinioje, teigiama, kad...

Skrendantis paukščių būrys, apskritai, vienas gražiausių gamtos reginių, o paukščių pulko nariai atrodo, kad keičia kryptį sutartinai, sinchronizuoja judesius tą pačią sekundę ir visi skrenda kaip vienas. Ar koks paukštis užima lyderių poziciją, ar tos pačios vados skrenda priekinėse pozicijose? Deja, mūsų silpna akis negali to pamatyti, tačiau mes turime technologijas, kurios gali atlikti visą darbą už mus.

 

 

 

Mate Nagy iš Budapešto universiteto nustatė, kad skrydžio metu, tarp pulke skraidančių balandžių egzistuoja pavaldumo ryšys. Šiam ryšiui ištirti buvo pasirinkta dešimties lenktynių balandžių grupė, kurios judesiai buvo fiksuojami itin jautriais ir lengvais GPS davikliais. Davikliai, sveriantys po 16 gramų buvo pritvirtinti ant balandžių nugarėlių. Toks metodas leido sekti ir fiksuoti vykstančius ore balandžių judesius sekundės dalimis. Mokslininkas analizuodamas įrašus, nustatė, kad dominuojantis paukštis užima lyderio pozicijas, o kiti tampa jo pasekėjais.

Didelis iššūkis studijuoti grupės gyvūnų judėjimą. Reikėjo naudoti daug kamerų ir nemažai eksperimentų toje pačioje erdvėje. Matematiniai modeliai gali nustatyti pagrindines judėjimo taisykles, tačiau sunku juos patikrinti realiame gyvenime tiriant grupės gyvūnų judėjimą.

Bet mūsų technologijos tapo pakankamai pažangios, kad pradėti spręsti šias problemas. Mokslininkams studijuoti paukščių judėjimą padėjo davikliai, kurie pritvirtinti ant paukščių nevaržė jų skrydžio judesių. Tokių jutiklių pagalba buvo įrašomas paukščio greitis ir kryptis.

Mokslininkas Nagy kartu su kitais kolegomis suklasifikavo kiekvieną balandžio pakeistą skrydžio trajektoriją. Sujungus šiuos duomenis, jis sukūrė lyderių ir pasekėjų tinklą, kuriame parodomas kiekvieno paukščio ryšys su savo giminaičiais. Kiekvienas apskritimas yra individualus balandis, o rodyklės iš lyderio balandžio nukreiptos į pasekėją. Skaičiukai ant rodyklių atspindi vėlavimą tarp lyderio ir pasekėjo.

  

Tokių tinklų pagalba paaiškėjo kaip skrisdami paukščiai laikosi hierarchijos. Vidutiniškai, kai balandis lyderis pakeisdavo poziciją, pasekėjai jį pasekdavo po maždaug trečdalio sekundės.

Kuo pasižymi pirmaujantis balandis? Atrodo, kad tai lemia įgūdžiai. Mokslininkas paleido kiekvieną tiriamą balandį atskirai iš tos pačios paleidimo vietos. Kai visi paukščiai sugrįžo, tikėtina, kad tie, kurie įveikė atstumą greičiausiai užims ir lyderio pozicijas, nors tarp navigacijos gebėjimų ir amžiaus ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas.

 

 

 

Iš tikrųjų balandžių judėjimo hierarchija nėra pastovi, ji keičiasi dinamiškai nuo skrydžio. Anot Tamas Vicsek, balandis lyderis gali būti mažiau aktyvūs. Galbūt tai priklauso nuo miego kokybės ar ko kito. Tokių dienų metu, kai kurie balandžiai skrenda žemesniuose hierarchijos lygiuose.

Nagy duomenis parodė, kad lyderiai gali skristi nebūtinai pulko priekyje, nors tai gali atrodyti mums priimtina ir natūralu. Tačiau reikia nepamiršti, kad balandžiai turi platų regėjimo lauką, kuris driekiasi beveik 360 laipsnių. Tuomet priekyje skrisdami paukščiai gali lengvai matyti ir reaguoti už jų skrendančio lyderio veiksmus.

Dar labiau stebinantis faktas, kad lyderiai linkę skristi kairėje pusėje pulko. Nagy nustatė, kad kuo daugiau paukštis praleidžia laiko už lyderio, tuo didesnė tikimybė, kad balandis vėliau skris partnerio dešinėje. Tam yra toks paaiškinimas, kad balandžiai kaip ir žmonės turi asimetriškas smegenis, kurių kiekviena pusė valdo skirtingus mąstymo procesus. Dešinysis smegenų pusrutulis, gauna signalus iš kairiosios akis, kontroliuoja gebėjimą atpažinti kitą balandį. Taigi jeigu balandis mato vieną iš tų pačių individų kairiąja akimi jie reaguoja greičiau arba stipriau.

 

 
Balandžių treniruotė ir skrydžio trajektorijos


Laisvas balandžių skrydis aplink namus