Balandžio mėnesio 19-ąją dieną įvyko „Didysis balandžių turgus“. Oras iš pažiūros

buvo puikus, kadangi buvo giedra, švietė saulė, tačiau iš pačio ryto atskubėjusiems

teko pašalti. Kaip ir tikėtasi, balandininkų atvyko ne tiek ir mažai. Kiekvienas su

savo reikalais, lūkesčiais, kurie susieti su balandžiais.

Balandžių kaip visada buvo visokiausių, bet žinoma kokių norėjote Jūs tokių greičiausiai neradote. Nenusiminkite ne Jums pirmam ir paskutiniam taip pasisekė. Nedaug ką pardavėte? Jūs taip pat neišskirtinis pardavėjas. Turguje vyravo daugiausia populiarių ir Lietuvoje laikomų veislių balandžiai, tačiau išskirti kažkurią veislę kaip turguje dominuojančią negalėčiau, galbūt dėl to, kad nesekiau įdėmiai ir neskaičiavau. Tačiau kaip visada buvo galima išvysti daugiau negu po keletą tokių veislių egzempliorių: „Budapešto aukštaskraidžiai“, „Kauno baltajuosčiai vartikliai“, „Lietuviškos žuvėdrėlės“, „Poviniai“, „Lietuviški paštiniai“, „Lietuvos figūrinių“,„Sportinių balandžių“, „Rostovo“, keletas „Volgos raudonkrūtinių“, „bijų“, „karakulinių“, „perukinių“, „Karaliaučiaus spalvotagalvių“ ir kitų.

Turgui besibaigiant keletas vietinių balandžių augintojų arba nusprendusių, kad paukščiai jiems nebereikalingi balandžius skraidino į dangų iš savo narvelių. Atgavusieji laisvę vieni paleistieji džiaugsmingai suplodavo sparnais ir pradėdavo sukiotis ratais arba patraukdavo jau jiems pažįstama kryptimi, tačiau buvo ir tokių paukščių, kuriems į skrydį pakilti sekėsi sunkiai, vos atsiplėšęs tris metrus nuo žemės – balandis jau tūpdavo pailsėti. Gal tai stresas, gal balandžio nelaisvės pasekmės, o gal ligos padarinys – bet reginys ne itin malonus, kol balandžio nepriglaudžia dangus, juk paleistas turėtų raižyti sparnu dangaus skliautus.

Nuotraukose pateikiame keletą mūsų lietuviškojo balandžių turgaus ypatumų.

Jeigu būtų rengiami gražiausio narvelio rinkimai. Kas Jūsų manymu laimėtų? Pagal ką vertintumėte? Diskusijas, atsiliepimus kviečiame vesti svečių knygoje .